Leita ķ fréttum mbl.is

Fęrsluflokkur: Vķsindi og fręši

Nautheimska

kyr_a_beit17052004

Žetta (opniš hlekkinn) er žaš sem ég kalla NAUTHEIMSKU: Jóhann Žórsson hjį Landgręšslu og Ólafur Ragnar Grķmsson eru greinilega farnir aš stunda skinheilagt nautaat. Ef Jóhann žessi feršašist minna į rįšstefnur erlendis og Óli hefši flogiš minna į ęvileišinni, og žeir bįšir feršušust meš strętisvagni, vęru žeir ekki bolast ķ nautpeningi sem ašalorsök losunar. Arfavitleysa ķ annars skynsömu fólki er stundum til vandręša.

Vel mętti minnka viš sig ķ nautaati og gręšgislegu hamborgaraįti, en heimsendaakstur Ķslendinga og grillęši žeirra og annarra velmegandi žjóša er miklu verri en prumpiš śr fjórfętlingum. Vitaskuld er unniš graslendi fyrir nautpening į CO2 eyšandi landsvęšum og skógum er eytt fyrir parketiš ykkar. Žaš er mikiš vandamįl. Menn geta einfaldlega hętt aš borša nautakjöt sem framleitt er į žann hįtt og gengiš śt ķ bśš til aš kaupa naut, ķ staš žess aš sendast į bķlnum.

Óli og Jóinn hjį Landgręšslunni leysa einnig vind. Aukin grasafęša žeirra, žegar žeir eru hęttir ķ wagyu nautakjötsįtinu og gśllasinu, mun óefaš auka metanlosun og valda heimshitnun. Tvķskinnungur geldneytis ķ heimshitnunarbissnessinum er bölvaš prump - og til vandręša.

Metan og önnur losun viš nautakjötsframleišslu, ķ t.d. ašalkapķtalistalandinu BNA, er ašeins 2,3% af allri losun BNA. Ef slķk framleišsla er svo mikiš til vandręša, er žį ekki best fyrir Óla og Jóa aš hętta aš drekka mjólk og éta skyr. Beljur reka įlķka mikiš viš og žau naut sem verša aš kjöti.

Mannskepnan ętti lķklega aš hugsa um aš fękka sjįlfri sér (į skynsamlegan hįtt), žvķ žaš er hśn, en ekki nautiš sem veldur heimshitnuninni.

Myndin efst er tekin af sökunautum undir eldfjalli. Er ekki best aš banna eldfjöllin lķka, fyrst nautheimskan er viš völd - helvķtis śtgeldingana og tśrhestana sem flykkjast til "hreina landsins" okkar ķ flugvélum og žeytast um ķ rśtum og į bķlaleigubķlum. Žaš eru skepnurnar sem valda losuninni.


Eru lęknar hafnir yfir lög og reglur į Ķslandi?

masquebu8.jpg

Tómas Gušbjartsson heitir ķslenskur skuršlęknir sem mikiš var ķ fréttunum žegar ķslenskir lęknar hótušu sér til hęstu launa ķ sögu Ķslands. Žessi sami Tómas hefur nś veriš hreinsašur af sjśkrahśsi ķ Svķžjóš fyrir žįtttöku sķna ķ misheppnašri skuršašgerš, žar sem plastbarki var gręddu ķ Erķtreumanninn Andemaria Beyene sem stundaši doktorsnįm ķ jaršfręši į Ķslandi.

Tómas lżsti žvķ yfir aš "žungu fargi vęri af honum létt, žegar sjįlfsótthreinsandi skżrsla Karolinska spķtalans ķ Stokkhólmi birtist fyrir nokkrum dögum. Žar var įsökunum Bengt Gerdins fyrrv. prófessor ķ Uppsölum um aš ķtalski lęknirinn Paolo Macchiarini hafi framiš brot afneitaš meš afar vafasömum rökum. Mat sjśkrahśssins į sjįlfu sér og starfsmönnum sķnum er aušvitaš ekki hlutlaus dómur.

Nils Eric Sahlin formašur sišanefndar hjį sęnsku vķsindarįšinu segir nś, aš skżrsla Karólķnska sjśkrahśssins um barkaašgeršir ķtalska lęknisins Macchiarini sem kynnt var ķ sķšustu viku - sé skandall.

Ķslensk sišanefnd veršur aš taka į ašgerš Tómasar og Óskars Einarssonar, sem unnu meš Paolo Machiarini. Til hvers höfum viš annars sišanefndir? Eru ķslenskar sišanefndir bara til žess aš sżkna lękna sem gera mistök og til aš bjarga kollegunum fyrir horn?

Paolo Macchiarini er einn af žessum ķtölsku lęknum sem tekst aš sannfęra allt og alla um yfirnįttśrulega getu sķna. Viš höfum séš žį nokkra, t.d. nįungann Sergio Canavero, sem nś stefnir aš žvķ aš gręša höfuš į fólk - eša lęknirinn Tullio Simoncini sem hélt žvķ fram aš hęgt vęri aš lękna krabbamein meš bökunarsóda. Žessir lassarónar eru fyrst fremst aš hugsa um bankareikninginn sinn og fręgšina. Paolo Macchiarini er nś oršinn fręgur af endemum og samstarfsmenn hans einnig.

Ef sišanefnd ķ lęknisfręši undir Vķsindarįši Svķžjóšar telur įstęšu til aš tala um skandal, ęttu įbyrg, ķslensk yfirvöld vitaskuld aš hefja rannsókn į aškomu tveggja ķslenskra lękna sem unnu ķ samvinnu viš Macchiarini. Įbyrgš mešverkamanna Macchiarinis er mikil og laun žerra eftir žvķ. Hęstu launum fylgir ósjaldan mesta įbyrgšin! Kannski eru launin hjį žeim sem sitja ķ sišanefndum į Ķslandi of lįg til aš nokkuš sér gert. Kannski dęma lęknar sig sjįlfir?


Žörf įminning

Į tķmum samsęriskenninga og heimsendahyggju, sem ekki hefur sést ķ eins miklum męli sķšan į svörtustu mišöldum, er hollt aš horfa į žennan žįtt.

Ban Ki-Moon lżsti žvķ yfir um daginn, aš brįtt vęri ķsinn horfinn į Ķslandi. Ban Ki-Moon og koltvķsżringspostulinn Al Gore geispa lķklega fyrr golunni en jöklar Ķslands.

Er óendanlega hęgt aš misnota SŽ til alls kyns hópęsinga?


Allt er gott ķ hófi

eitur

 

Nś berast fréttir af žvķ aš Omega 3 sé (mögulega) krabbameinsvaldandi. Slķka pillu eiga sannir Ķslendingar, sem žamba lżsi og éta Omega 3 ķ öll mįl, erfitt meš aš kyngja. En ef Omega 3 fitusżra er tekin inn sem fęšubót og til heilsubóta eiga menn nś į hęttu aš lenda į krabbameinsdeildinni.

Fyrir skömmu kom ég inn į ašrar hęttur sem vķsindamenn ķ Danmörku hafa tengt Omega 3. Sjį hér. Lķtiš, ef nokkuš, var greint frį žeim nišurstöšum ķ ķslenskum fjölmišlum. 

Žaš er kannski oršiš hollara aš reykja en aš fylla sig af lżsi (ljósaolķu)? Allt er gott ķ hófi eins og kerlingin sagši.

Poisson Poison

Vondar fréttir um hollustu fisks og Omega 3

Poisson Poison

Snemma ķ morgun las ég um rannsókn danskra vķsindamanna sem hefur veriš birt ķ tķmaritinu Atherosclerosis og ber hśn heitiš Intake of traditional Inuit diet vary in parallel with inflammation as estimated from YKL-40 and hsCRP in Inuit and non-Inuit in Greenland. Ķ frétt Jyllands-Postsens er greint frį rannsókninni, sem fór fram į eldri borgum į Gręnlandi, og nišurstašan fęr örugglega marga til aš gapa og ašra til aš rķfast um réttmęti hennar

"Enkeltfaktor" (monocausal) rannsóknir eru alltaf "öruggar", en nišurstašan er ekki alltaf afgerandi fyrir t.d. lękningu og skilning į sjśkdómi. Fleiri žęttir en einn geta valdiš sjśkdómi og sjśkdómur er samsettur hlutur. Danski lęknirinn Stig Andersen, sem stżrir žessari rannsókn į Gręnlandi segir: "Žrįtt fyrir aš ķ 40 įr hafi veriš geršar óteljandi rannsóknir į fyrirbyggjandi įhrifum fiskiolķu į blóštappa ķ hjarta, hefur aldrei fundist óyggjandi sönnun fyrir žvķ aš olķan hafi įhrif. Ef til vill er allt tal um aš feitur fiskur varni hjarta- og ęšasjśkdómum lygasaga."  Ein meginnišurstaša rannsóknarinnar er aš kenningin um aš feitur fiskur sé hollur sé mżta, mżta sem varš til er danskur lęknir tengdi saman Omega-3 (n 3) fitusżrur og lįga tķšni hjartabilana į Gręnlandi.

Žessi nżja rannsókn, sem var gerš į 535 ķbśum į Gręnlandi, inśķtum og öšrum, sżndi, aš žeir sem lifšu mestmegnis af sjįvarfangi og sjįvarspendżrum höfšu miklu hęrri tķšni af bólgum ķ lķkamanum en hjį žeim sem ekki lifšu af sjįvarfangi ķ eins miklum męli.

Žetta leiddi hugann af doktorsritgerš sem ég nżlega gluggaši ķ. Žaš er merk ritgerš Elķnar Ólafsdóttir lęknis um sykursżki 2, sem ber titilinn  Metabolic and environmental conditions leading to the development of type 2 diabetes and the secular trend in mortality risk between 1993 and 2004 associated with diabetes.  A population-based cohort study using the Icelandic Heart Association“s Reykjavķk and AGES-Reykjavik studies. Žar kemur fram aš fólk śr, eša ęttaš śr sveit hafši lęgri tķšni sykursżki 2 og hęrri lķfslķkur en fólk śr žéttbżli, žar sem fólk hefur lengstum boršaš meiri fisk en ķ inn til landsins. Dr. Elķn skošaši ķ rannsókn sinni matarręši einstaklinganna og uppruna (sveit eša žéttbżli). Sumir fengu of lķtiš kalk og ašrir of lķtiš C-vķtamķn, en ķ žéttbżli viš sjįvarsķšuna boršaši fólk meira fiskmeti en til sveita og tķšni sykursżki 2 hjį žeim sem ęttašir voru śr sveit var lęgri en žeirra sem voru śr žéttbżli.  Nżjar rannsóknir sem ég hef lesiš sżna aš sykursżki 2 tengist bólgum (inflammation) į einhvern hįtt, žó menn séu langt frį žvķ aš vera sammįla um hvernig. Žetta fęr mig til aš hugsa, hvort eitthvaš sé hugsanlega innbyršis tengt hér.

Getur veriš aš hinn holli fiskur, lżsisgrśturinn og trśin į hiš heilaga Omega-3 eigi sök į bólgum, gigtarsjśkdómum og annarri óįran, sem svo veldur (örugglega įsamt öšrum žįttum) auknum hjartasjśkdómum og jafnvel einnig hįrri tķšni af sykursżki 2 ?

Ég hętti samt ekki aš borša fisk, žvķ persónulega er ég į žeirri skošun aš flestir hlutir eigi sér fleiri en eina orsök og aš allt sé gott ķ hófi, lķka fiskur (hef žó ekki geta beitt žessari reglu į sśkkulaši).

Mér žętti įhugavert aš vita meira um hvernig matarręši žeirra sem rannsakašir voru į Gręnlandi var ķ ęsku. En mér sżnist žó, žegar öllu er į botninn hvolft, aš ęrin įstęša sé fyrir Ķslendinga aš ķhuga hvort lżsisžamb og Omega-3 pilluįt sé yfirleitt gott. Kannski ętti fólk aš hętta ķ nokkurn tķma į Lżsi og sjį hvort aš bólgurnar nešst ķ bakinu og gigtin minnkar ekki. En įhugaverš er hins vegar rannsókn Dananna į Gręnlandi, og vert fyrir Ķslendinga aš fylgjast meš henni og ręša gaumgęfilega.


Heilmikiš aš gerast į litningi 21

Genbreyttur Kįri

Er karlinn oršinn ellięr hugsaši ég, er ég heyrši og las um umbreytinguna į Alzheimersgeni Kįra Stefįnssonar, eša er ég kominn meš Alzheimer į heilann eins og hann? 

Aš sögn voru 1795 Ķslendingar rašgreindir vegna žessarar nżjustu rannsóknar Ķslenskrar Erfšagreiningar, sem er sögš stašfesta aš APP (Amyloid peptķš) valdi Alzheimer (žó mér sżnist aš ķslenska rannsóknin gefi sér žaš) og aš umbreyting, sem kölluš er A673T, į geni nokkru į litningi 21 valdi žvķ aš sumt fólk fįi alls ekki Alzheimer.

Ef Ķslendingar eru 320.000 erum viš aš tala um įgętt śrtak eša um hįlft prósent žjóšarinnar. deCODE upplżsir, aš śt frį rašgreiningunni į žessum 1795 einstaklingum sé tölfręšilegur grunnur til aš įlykta aš 750 nślifandi Ķslendingar séu meš breytileika sem veldur žvķ aš žeir geti svo aš segja ekki fengiš Alzheimer.

Žaš er aš segja ef mašur gengur śt frį žvķ aš FAD-Alzheimer orsakist fyrst og fremst af Amyloid peptķši, eša amyloid-β precursor protein (APP) sem veldur „elliskellum" eša taugafrumusiggi ķ heila žeirra sem fį sjśkdóminn.

Breytileikinn finnst aš sögn Kįra og Co ķ 1% Ķslendinga (sjį hér) en tķmaritiš Nature upplżsir hins vegar ķ frétt meš greininni, aš 0,5 % Ķslendinga hafi žessa erfšabreytingu ķ litningi 21, žannig aš žeir séu ķ lķtilli hęttu į žvķ aš fį Alzheimer. 750 Ķslendingar eru hins vegar hvorki 0.5% eša 1% žjóšarinnar?

Žeir sem ekki voru meš erfšabreytileikann sem varnar Alzheimer hafa lķklega sumir hverjir veriš skilgreindir sem Alzheimer sjśklingar af ķslenskum lęknum. Gaman vęri aš vita, hvort žaš hafi veriš gert meš rannsókn į heila žeirra allra eftir krufningu. Var gengiš śr skugga um aš žeir vęru meš „elliskelli" vegna APP?  Eins og viš vitum er ekki langt sķšan menn fóru aš nota skilgreininguna Alzheimer į Ķslandi, og sķšast er ég vissi voru lęknisfręši eša erfšafręši ekki oršin absólśt fręši.

Leitiš ķ öllum ritum aš Alzheimer į www.timarit.is frį 1900 til 1985 og upp koma 25 skipti žar sem sjśkdómurinn er ręddur ķ ritušum mišlum. Ķ öll skipti eftir 1980. Alzheimur sjśkdómurinn var samt skilgreindur og gefiš nafn ķ byrjun 20. aldar. Įhrif APP į heilafrumur uppgötvašist sķšan ekki fyrr en fyrir 25 įrum. Hvenęr var fyrst sagt frį žeim įhrifum ķ  tķmaritum į Ķslandi?

Ég vona aš elliskellur eša Elli kerlin sé ekki farin aš hrjį starfsemina hjį Ķslenskri Erfšagreiningu, en ekki myndi ég kaupa žessa rannsókn og óska eftir samstarfi viš deCODE ef ég ętti stórt lyfjafyrirtęki. Žaš eru framsetning eins og žessi:„Extending this work further, the team investigated cognitive function using a seven-category test in carriers of the mutation and non-carriers in the age range of 80 to 100 years old.  The research team found a statistically significant difference between carriers and non-carriers, with the carriers of the mutation having a score indicative of better-conserved cognition.  After removing known AD [Alzheimer disease] cases, the team again found that carriers had better cognitive function, suggesting that the mutation extends its protective effect to the elderly in general" (sjį hér ķ stórkallalegri grein Kįra), sem fęr mig til aš sjį rautt. 

Hlutlęgt mat į vitsmunalegri getu gamalmenna, meš eša įn meintrar umbreytingar ķ geni į litningi 21, fęr mig til aš minnast gagnrżni eins og žeirrar sem greint er frį hér: Hve margir einstaklingar hafa t.d. tekiš žįtt ķ žessari rannsókn į 80-100 įra gamalmennum? Er virkilega rétt, aš mašur žurfi aš kaupa ašgang aš nišurstöšum Kįra og Co ķ Nature til aš geta séš žaš (ef žaš er žį upplżst)? Mašur žarf aš leggja ķ meiri kostnaš en Kįri, sem hefur fengiš sżni sķn aš kostnašarlausu frį blessušum gamlingjunum og śr ķslenska heilbrigšiskerfinu, sem er óspart į aš gera menn aš Alzheimer-sjśklingum. Hlutabréfin ķ deCODE eru vonandi aftur farin aš dafna eftir fréttatilkynninguna frį krómósómi 21? 

En nś er aš bķša og sjį og vona aš mašur verši ekki oršinn vitstola įšur en Kįri kemur meš kśrinn. Margir hafa veriš aš bķša sķšan 2000, žegar Hoffmann-la Roche spżtti ķ kassann er Ķslensk erfšagreining lżsti žvķ žį yfir aš hśn vęri aš leita aš lausnum varšandi Alzheimer. Gafst ekki F. Hoffmann-la Roche upp į deCODE? Žaš er eins og mig rįmi ķ žaš. En Kįri vonar aušvitaš aš Ķslendingar séu allir aš farast af Alzheimer eša naflaskošun, svo žeir séu bśnir aš gleyma ęvintżrum įrsins 2000, sjį um žau hér.


Sirkus Arafat

Palestinian Circus School
 

Nś į aš grafa upp einn eitrašasta karakter sķšari tķma, eins og einhvern mišaldabiskup sem taka į ķ heilagra manna tölu. Žaš geislar greinilega enn af heilögum Arafat föšur hryšjuverkanna. Heilagra manna söguna um Arafat į aš sķšan aš skrį meš geigerteljara, enda er žetta translatio ašeins fjölmišlasirkus til aš svala auštrśaržorsta fylgismanna öfga. 

Al Jazeera hefur bśiš til enn eina fréttina fyrir vini sķna, einfeldningana į Vesturlöndum. Nś er žvķ haldiš er fram, aš Arafat hafi veriš kįlaš meš polonium-210 og gefiš ķ skyn aš žar hafi veriš Ķsraelsmenn, skśrkarnir sem sameina öfga Ķslams og lįgkśrulegt hatur vinstriheilagra.

Meš milligöngu Al Jazeera hefur ekkja Arafats afhent af honum höfušfat jafnt sem nęrbuxur til einhverrar rannsóknarstofu ķ Sviss. Žar hafa menn fundiš polonium-210 ķ sķšasta hemlasporinu ķ nęrbuxum hryšjuverkaleištogans. Jallah, Jallah! og allt er aš verša vitlaust.

Žaš er stórfuršulegt meš Svisslendinga. Žegar žeir eru bešnir um aš finna reikninga žśsunda myrtra gyšinga ķ bönkum sķnum, žį finna žeir ekkert, en žeim tekst aš finna polonium 210 ķ nęrbuxum moršingja frį Mišausturlöndum.

Žess ber žó aš geta aš svissneska rannsóknarstofan tilkynnti aš Arafat hefši ekki haft nein sżnileg einkenni žess aš eitraš hefši veriš fyrir Arafat meš 210Po

Ef poloninum-210 hefur fundist ķ jarteiknum af Arafati, höfušfati og föšurlandinu hans, žį hefur einhver eiturpési veriš aš leika sér meš undirfatnaš PLO-leištogans eftir aš hann var allur og jafnvel svo nżveriš sem į sķšari hluta 2011 eša ķ įr. 

Helmingunartķmi ķsótópsins polonium-210 er ašeins 138,4 dagar,og ef efniš hefur fundist ķ jarteiknum af Arafat, fötum eša beinum, hefur žvķ veriš komiš fyrir žar eftir dauša hans, eša réttara sagt mjög nżlega. Nś er žvķ hins vegar gert skóna aš Ķsrael hafi veriš aš eitra fyrir Arafat meš polonķum. Er ekki einum of langt gengiš hjį Ķsraelsmönnum aš vera aš gramsa ķ nęrfataskśffum Arafats eftir dauša hans? Athyglisvert er, aš žrįtt fyrir aš Al Jazeera hafi veriš aš bauka meš óhreinu fötin hryšjuverkakeisarans i 9 mįnuši, er stöšin ekkert aš grein< fįvķsum almenningi Ķslams, Ķslands eša snįšunum į RŚV (sem oft nota Al Jazeera sem sķna ašalheimild), aš helmingunartķmi polonium-210 sé rśmlega 138 dagar.

Žótt Arafat sé grafinn upp śr öskuhaug sögunnar og einhver hafi veriš aš mata hann meš geislavirkum mįlmi, žį mun engin leiš vera fęr til aš finna polonium-210 ķ žeim leifum. Helmingunartķmi 210Po er 138,4 dagar. Ég endurtek fyrir auštrśa kjįna į Ķslandi: 138,376 dagar.

Ég ég hręddur um aš frétt Al Jazeera eigi eftir aš hafa miklu lengri helmingunartķma eins og annaš eitur sem sį fréttamišill sendir frį sér.

The Radioactive Leader

Žeir sem reykja sķgarettur ęttu kannski aš vita, aš örlķtiš magn polonium-210 er aš finna ķ reyk žeirra. Žaš er hęttulegt aš reykja. Hérna sést dżrlingur öfganna į leišinni ķ sķna hinstu för. Polonium-210 fór greinilega svo vel ķ hann, aš hann missti ekki eitt einasta hįr.

En ef einhver vill vita śr hverju hetjan hann Arafat dó, er til nóg af blóšprufum į žeim sjśkrahśsum sem fylgdust meš žeim sljóleika, hristingi og eyšni sem lagšist į karlinn nokkrum įrum įšur en hann dó. Engin einkenni poloniumeitrunar voru sjįanleg į daušalegu Arafats. Hann kom meš hryšjuverkahżjunginn į fésinu į herspķtalann ķ Frakklandi. Žaš ógešfellt aš sjį hvernig Frakkar og Svisslendingar sjį įstęšu til aš styšja žennan hryšjuverkasirkus.

Franēois Bochud, forstöšumašur rannsóknarstofu fyrir geislavirkni ķ Lausanne ķ Sviss sem rannsakaši saursletturnar og hlandiš ķ fötum Arafats sagši Associated Press žetta: "What we can say is that we have an unexplained level of polonium, so this clearly goes toward the hypothesis of a poisoning, but our results are clearly not a proof of any poisoning."  Lķkast til er hęgt aš segja hlutina skżrar, en ekki er žetta oršagjįlfur śr skżrslu rannsóknastofunnar miklu betra. Mér sżnist į öllu aš L&#39;Institut de radiophysique (IRA) ķ Lausanne verši aš stilla tękin sķn betur eša bęta skżrslugerš sķna til muna. En žetta er skżrt: "However, this is not sufficient to determine the causes of death. In particular, it will be recalled that, contrary to what happened in the case of the former Russian spy Alexander Litvinenko, Mr. Arafat did not lose his hair, and some of the findings in the forensic report are inconsistent with an acute radiation syndrome."

Žaš er ótrślegt hvaš sumt fólk vill lįta ljśga aš sér. Hér er annaš gott dęmi:


Silfursaga

Mišhśs Mogginn 2 sept 1980

Fornleifur gamli er ķ dag meš langan bįlk um ašdraganda rannsóknarinnar ķ Kaupmannahöfn į silfursjóšnum frį Mišhśsum ķ Eišažinghį. Ekki var allt meš meš felldu. Sjį hér

Myndin hér aš ofan birtist ķ Morgunblašinu 2. september 1980.

Hver hefur fundiš silfur sem er rétt eins og  nżpśssaš ķ jöršu?


"Enginn hafši įhuga į aš lesa bękur hans"

Laxness Stockholm
 

Mikiš er nś grįtbroslegt aš sjį og horfa į fulloršna menn, sem eru aš bśa til kvikmynd um Halldór Kiljan Laxness fyrir śtlendinga, žar sem lįgkśruleg samsęriskenning į aš vera ašaltrekkplįsturinn. Ķ hinni nżju heimildakvikmynd, sem sagt var frį ķ vikunni, viršist eiga aš mjólka heldur óhóflega heimildir varšandi śtgįfumįl Laxness ķ Bandarķkjunum įrin 1947 og -48.

Eftir vištal viš framleišendur kvikmyndarinnar ķ Kastljósi sl. mišvikudag, er ljóst, aš ašstandendur myndarinnar eru óttalegir amatörar sem lįta pólitķska rétthugsun samtķmans, t.d. hatur ķ garš BNA, smita skošanir sķna į fortķšinni. Vištališ minnti allt mjög į stuttmyndir samsęriskenningamanna um 9-11. Röksemdir eins og „menn tóku bara ekki eftir žessu hjį Halldóri Gušmundssyni" eru afar fyndnar. Halldór Gušmundsson og Hannes Hólmsteinn Gissurarson eru reyndar meš allar upplżsingar um žetta tiltekna atriši sem nś į greinilega aš blóšmjólka, žó svo aš Halldór dragi įkvešnari nišurstöšur af žeim en Hannes Hólmsteinn.

Mešal framleišanda heimildamyndarinnar fyrir śtlendinga um Laxness er Haukur Ingvarsson, M.A. ķ ķslenskum bókmenntum, rithöfundur śtvarpsmašur og nįinn samstarfsmašur Egils Helgasonar į Kiljunni. Haukur viršist ekki gera sér grein fyrir naušsyn heimildagagnrżni. Framleišendurnir bśa sér til nżjar reglur ķ žvķ sambandi. Žeir segjast reyndar hafa kafaš dżpra ķ heimildir en įkvešnir sagnfręšingar og bókmenntafręšingur, en nefna aušvitaš ekki Hannes Hólmstein, sem er vitanlega alveg śti af sakramentinu hjį svona alvarlegum heimildakvikmyndaframleišendum. En žaš sem žessir menn, sem bśa til sér heimildamyndir fyrir śtlendinga, hafa gert, er žeir hafa kafaš dżpra ķ er samsęrisheilann ķ sjįlfum sér. Halldór Žorgeirsson, tengdasonur Laxness, annast einnig framleišslu į žessari mynd. Gęšin og hlutleysiš eru vķst til stašar.

 

Eru menn ķ helgimyndagerš meš tilheyrandi pķslarvęttalżsingum eša aš gera heimildakvikmynd?

Ég efa žaš stórlega, aš žessir kvikmyndageršamenn segi śtlendingunum, sem mynd žeirra er fyrst og fremst ętluš (žó žaš verši Ķslendingar sem mest muni sjį hana), aš Laxness reyndi aš svķkja tekjur sķnar ķ BNA undan skatti og gjaldeyrislögum į Ķslandi. Fį śtlendingarnir aš vita aš Laxness laug ķ bókum sķnum um feršir sķnar til Berlķnar įriš 1936, eins og hér er upplżst? Žaš er upplżsingar sem vantar tilfinnanlega ķ bók Halldórs Gušmundssonar, og sem hann hefur ekki gert sér far um aš betrumbęta ķ erlendum śtgįfum į ęvisögu sinni um Laxness.

 

Ašrar samtķmaheimildir og sjįlfumgleši Ķslendinga

Varšandi William Cattell Trimble (1907-1996; Sjį meira um hann hér), sem er nś ašalheimildamašur um žaš "mannoršsdrįp", sem ašstandendur heimildamyndarinnar velta sér upp śr, er hęgt aš upplżsa, aš hann var mjög oft glannalegur ķ oršavali og gjarn į aš lżsa yfir hlutum sem hann hafši enga innistęšu fyrir. Įlit hans į Ķslendingum var heldur ekki mikiš eins og kemur fram ķ dagbók danska sendiherrans ķ Reykjavķk ķ lok įrs 1947:

10/11 1947 Bill & Mary Trimble til Middag. Efter 9 Maaneders Virksomhed som Charge d&#39;Affairs i Island er han "fed up" med Land og Folk. Deres Utaknemmelighed, Trakasserier og Upaalidelighed gaar ham aldeles paa Nerverne. Vi var enige om, at vi begge maa se at komme herfra, inden vi mister Evnen til at posere i Rollen som sęrlige "venner af Island". Ogsaa jeg er afgjort skuffet ved Arbejdet efter min Tilbagekomst fra USA og tvivler paa, at Island virkelig vil Venskab med Danmark. Vi har behandlet dem helt forkert, alt for hensynsfuldt under Unionstiden. Nu gųr USA det samme. Men naar USA end ikke kan sętte det lille storhedsvanvittige Folk Stolen for Dųren, er der vel ikke noget at sige til, at vi ikke kunde. ..."

C.A.C. Brun, sem žetta skrifaši, var reyndar Ķslendingum mjög mikilvęgur haukur ķ horni ķ lżšveldisbarįttu okkar og hafši meiri mętur į Ķslendingum en fram kemur ķ žessu dagbókarbroti. Hann hafši hins vegar ekki miklar mętur į Bjarna Benediktssyni, einum Sjįlfstęšismanna, og skrifaši t.d. um hann į norręnum utanrķkisrįšherrafundi ķ Kaupmannahöfn ķ janśar įriš 1948:

27/1 1948. Vi tog imod paa Bristol. Dagen igennem ordinęrt nordisk Udenrigsministermųde, Island inkluderet. Bjarni Benediktsson spiller, imidlertid som sędvanlig, en aldeles ynkelig Rolle..." 

Žessa mynd af Bjarna deildi C.A.C. Brun meš Trimble, en žeir dżrkušu Stefįn Jóhann Stefįnsson forsętisręšherra, en Bjarni var utanrķkis- og dómsmįlarįšherra 1947-49. Finnst mönnum žaš lķklegt, aš William C. Trimble hafi fariš aš eyšileggja mannorš Laxness ķ Bandarķkjunum fyrir stjórnmįlamann į Ķslandi, sem hann og ašrir diplómatar höfšu lķtiš įlit į?

Halldór Gušmundsson hefur einnig tekiš eftir žessum skošunum erlendra landa į Ķslandi (įn žess aš vitna ķ neinar heimildir), žar sem hann skrifar ķ bók sinni um Laxness, sem ég į ašeins į dönsku: „Det er endvidere interessant, at stormagternes udsendinge i Island var fuldstęndigt enige på et punt: De var forblųffede over islęndingense nationalisme og selvględe og anså dem for mere eller mindre at leve i fortiden". 

Viršist žvķ lķtiš hafa breyst, žegar mašur heyrir um gerš sérstaklegrar heimildarkvikmyndar handa śtlendingum um Laxness.

 

Laxness vex ķ augum sumra Ķslendinga

Ég held aš menn sé aš mikla fyrir sér samböndum og mętti Bjarna Benediktssonar gagnvart bandarķskum śtsendurum į Ķslandi, ef žeir ętla aš hann hafi getaš pantaš 1 stk. eyšileggingu į mannorši skįlds į Ķslandi ķ salarkynnum Bandarķskra rįšuneyta. Bjarni vildi koma sér nišur į yfirlżstum kommśnista ķ skattamįli. Bjarna Ben var ekki hlżtt til sósķalista, sem hagaši sér reyndar eins og stórkapķtalisti, keyrši um į amerķskri drossķu,  mśtaši mönnum til aš fį bensķn ķ mišri skömmtum og sveik undan skatti žaš sem hann hafši grętt af dollurum ķ BNA. Žetta var persónulegt uppgjör eins og allt er alltaf į Ķslandi. Bękur Laxness hęttu ekki aš seljast śt af upplżsingum sem endušu ķ skattamįli į Ķslandi.

Žaš eina sem žessir „heimildakvikmyndageršamenn" hafa ķ höndunum um eyšileggingu į oršstķr Laxness er athugasemd meš hendi Trimble: „Athugiš aš oršstķr Laxness myndi skašast verulega, ef viš komum žvķ til  skila, aš hann sé aš reyna aš komast undan tekjuskatti. Žar af leišandi er męlt meš frekari rannsókn į žeim höfundarlaunum, sem hann hefur vęntanlega fengiš fyrir Sjįlfstętt fólk".

Björn Bjarnason

Athyglisvert er aš minnast žess, eins og sonur Bjarna Ben gerir į gömlu bloggi sķnu, aš ķ bók Hannesar Hólmsteins Laxness er į bls. 397 er sagt frį žvķ aš į įrinu 1975 fékk sonur meints ęrubrjóts į Halldóri Kiljan Laxness žaš hlutverk sem embęttismašur ķ forsętisrįšuneytinu aš ręša viš Halldór Laxness um hvort hann vildi verša fulltrśi Ķslands ķ Bandarķkjunum įriš 1976 žegar minnst var 200 įra byltingarafmęlis žeirra og flytja erindi um ķslenskar bókmenntir. Hitti Björn Bjarnason Laxness ķ Gljśfrasteini 8. maķ 1975 og tók hann erindinu vel. Žegar Björn Bjarnason hafši samband viš Laxness i sķma 29. október 1975 til aš fį endanlegt svar hans: „Žį var komiš annaš hljóš ķ hann. Laxness taldi litlar lķkur į žvķ, aš hann gęti fariš vestur. Hann hefši veriš kynntur vestra meš śtgįfunni į Sjįlfstęšu fólki, sem hefši selst vel. Sķšan hefši hann gleymst. Hann sęi sér ekki mikinn hag ķ žvķ aš feršast um, žar sem enginn hefši įhuga į aš lesa bękur hans. Öšru mįli gegndi um lönd, žar sem hann ętti stóra lesendahópa. Fór Laxness hvergi," eins og Hannes Hólmsteinn skrifar og vitnar ķ frįsagnir Björns Bjarnarsonar sem liggja fyrir ķ stjórnarrįšsskjölum.

Nišurlag

Verum viss um aš śtlendingum veršur ekki ętluš sś vitneskja ķ komandi mynd tengdasonar Laxness. Nei, fórnalambiš Laxness, fórnarlamb vondra manna į Ķslandi og BNA er sś mynd sem nś er talin réttust. Žaš er pķslarsagan og samsęriskenningin sem į aš selja.

Viš žeim einkennilegu vinnubrögšum sem menn boša ķ heimildamynd um Laxness fyrir utanlandsmarkaš er ekki mikiš aš gera. Mönnum erlendis mun örugglega žykja žetta mjög hlęgilegt mišaš viš takmarkaša "fręgš" Laxness, sem er nś sem įšur mest į Ķslandi - žrįtt fyrir allt - nema aš vera kynni ķ Žżskalandi, sem ķ įr heldur upp į Ķsland į messunni ķ Frankfuršu. Laxness er hvergi  stęrri en į Ķslandi. Sala į ęvisögu hans t.d. ķ Danmörku, sżnir ekki beint mikinn įhuga hjį honum hjį nįnustu nįgrönnum okkar. Žjóšverjar "digga" hann vegna mešfędds įhuga į öllu NORDISCH, Brünhildum og Heišu ķ fjallakofanum, sem Salka Valka er ekkert annaš en ķslensk gerš af.

Laxness var mašur en ekki guš. Žvķ fyrr sem menn gera sér grein fyrir žvķ, žvķ betra. Žį hęttir kannski žessi žjóšernisrembingslega helgisögugerš Ķslendinga. Laxness var akkśrat enginn pķslarvottur. Hann var śtspekślerašur lķfskśnstner, sem meistraši žaš aš hylma yfir žaš sem mišur fór ķ lķfi sķnu og matreiddi žaš vel ķ sjįlfsęvisögum, og laug žį stundum grimmt - eša gleymdi żmsu eins og gerist. 


Ritaš į liminn

Chomsky Fan Club
 

Žeir sem skrifa opinberlega į blogg og eru ekki sammįla öllu žvķ sem er til vinstri viš hęgra eystaš į Jóni Baldvini Hannibalssyni, hljóta aš žekkja Sindra Freysson heimsspeking blašamann og rithöfund, sem gerir oft athugasemdir hjį žeim, sem hann telur hafa rangar skošanir į hlutunum ķ heiminum.

Eins og allir rétthugsandi fór Sindri į fyrirlestur gušsspjallamannsins Chomskys ķ Hįskólabķói ķ gęr. Sindri Freysson greinir frį žvķ į fésbók einhvers stašar, aš lżšurinn hafi eftir fyrirlesturinn flykkst aš spįmanninum. Žarna kepptust lęršir og leikir, ęršir sem veikir viš aš fį handaįlagningu eša įritun Chomskys.

Skyndilega stendur heilagur Chomsky meš gervilim ķ fanginu og tśsspenna ķ hendinni. Straumurinn fór af neongeislabaugnum eitt andartak, og mįtti heyra saumnįl detta į plastgólfiš ķ bķóinu. Noam mundar svo tśssiš og krassar CHOMSKY į liminn og tautar,"Well, that“s a first". Varš Sindri Freysson vitni aš žessari jarteikn, og hśn er smįmsaman aš komast ķ heimsfréttirnar.

Žaš sem Sindri Freysson veit ekki er, aš eigandi limsins ętlar aldrei aš žvo hann aftur. Žaš sagši hann žegar hann haltraši śt um SV-śtganginn. 

Mašurinn, sem sést hér aš ofan meš Chomsky, sem ķ sumar hélt žvķ fram opinberlega, aš ég vęri njósnari Mossad, (og telur mig žar meš vęntanlega lķklegan til aš hafa stašiš į bak viš įrįsina į Tvķburaturnana), fékk handaįlagningu hjį Chomsky. Žaš hljóta aš vera smį sįrabętur fyrir aš stofnun Palestķnska stórrķkisins hefur veriš frestaš vegna vešurs, mešan menn bķša eftir stórsóknum Ottómanska Kalķfatsins og žręla Faraósins į eina frjįlsa rķkiš ķ Mišausturlöndum?

576401

Įšur en Chomsky blessaši lżšinn, blessaši mśmķnsnįšinn viš Tjörnina hann ķ morgunsólinni.


Nęsta sķša »

Höfundur

Vilhjálmur Örn Vilhjálmsson
Vilhjálmur Örn Vilhjálmsson

vilhjalmur@mailme.dk

Bękur

Kynning į nokkrum fęrslum, greinum og bókum PostDocs


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband